vėžė

1 vėžė̃ sf. (4) KBII91, K, Š, NdŽ, vė̃žė (2) FrnW 1. Q603, SD¹59, R, R390, MŽ, MŽ526, I, N, M, L, Rtr, DŽ, PolŽ¹239, KŽ, ŽŪŽ102 ratų, rogių padarytas pėdsakas, provėža: Žymu vė̃žės, ir jis tomis vė̃žėmis nuvažiavo su važiu J. Pavasarį vėžėse, rogių išvažinėtose, atsiranda vandens J.Jabl. Pėstieji taikė bristi vėžėmis paskui vos slenkančius vežimus J.Balč. Vėžė̃ giliai prarauta Užp. Vėžės išmurmintos D.Pošk. Tekiniuo reik eiti vėžė į vėžę Šts. Daba jau reik kepurę nusiėmus eit keliais, kad anie vėžès nors pravažiuotų [su traktoriumi] – keliuko nebėr Skdv. Rasa – o tai buvo vė̃žės matyt Tlž. Vėžių̃ vė̃žės iš namų – jau išvažiavę Jrb. Leisk arklius į vėžes – jiem bus traukt lengviau Srv. Lauke siautėja vėjas, vėžes ūmai užsijoja lakus sniegas L.Dovyd. Sniego gražiai padengtas kelias, ir jokia vėžė, ir jokia pakeleivio pėda nepalietusi švaraus, balto klodo M.Katil. Kreivėnienė apžvelgia pievokšnį, dviem giliom mašinos vėžėm perrėžtą atolą V.Bub. | Pjaustė, visas vėžès (latakus) suardė, nebeteka [sultys] Bb. ^ Tai Grabnyčios, tai kreiva vėžė̃ – šaltis ka pradėjo pyškyt! Jrb. Po švento Kazimiero jau kreiva vėžė̃ Vkš. Nors sako seni žmonės, jog po šv. Kazimiero kreiva vėžė, o šįmet nėmaž nekrypo Žem. Kad ir uodas, o arklį iš vėžės išmuša LTsV 234. Dirva be takų, pervažiavus – be vėžių (ežeras) KlvK. Važiuoja važiuoja – nėr vėžių̃, kerta kerta – nėr skiedų (valtis plaukia) Trgn. Pernai ponas važiavo, šįmet vėžės žymu (ugniavietė) LMD(Vlkv). 2. KI501, Ak, LsB270, KŽ, PolŽ239, ŽŪŽ102 geležinkelio bėgis: Kaip šoko, teip aną patraukė po vėžė̃s Skd. Vėžės plotis rš. 3. KŽ upės vaga. 4. Pln, Kl įtaisas plūgui į dirvą vežti. 5. ruožas, rėžis: Kaime delto blogai gyvent – tokiom vėžė̃m buvo laukai (rėžiai, žemė išmėtyta) Zr. 6. DŽ prk. veikimo kryptis, kelias: Jau tas motinos vėžėj eina, apsiutęs yra, sykiu su motina šoka priešais KlK 42,76. Motina gėrėjosi žentu – juk viskas jau tikrose vėžėse M.Katil. Mus ragina, kad neišslystumėm iš mums nustatytų vėžių J.Paukš. O paskui gyvenimas pakryps naujom vėžėm V.Myk-Put. Eina vaikai savo vėžium̃s, ką bepasakysi Krš. Dabar, ačiū Dievui, po visam ir gyvenimas įeina į paprastas vėžes Pč. Manau, ateis į savo vėžès, turės ateit į protą Jd. Gerai, sako, dirbi, sako, į savo vėžès įstojai Gršl. Pasveikau, į senosias vėžès įstojau: dirbu, kelu, eitu Šv. Jų gyvenimas grįžo į senąsias vėžes I.Simon. Išmokė, į vėžès įstatė Krš. Vė̃žės vaikuo pradėtos, tik būk žmogus Rdn. Viską įrengus ir įstačius į vėžes, bus lengva prekiauti Pč. Jis mane iš vėžių̃ išmušė Mrj. Mes, vaikai, būdavom išmušami iš vėžių S.Nėr. Ir dabar tas iš gyvenimo vėžių išstūmimas yra toks nuožmus, toks netikėtas Pt. Išėjus iš gyvenimo vėžių sunku atgal besugrįžti A.Sm. | Kad ateis į tikrą Lietuvos vė̃žę, tad būs vėl kita tvarka Akm. 7. prk. nuostolis: Kai ji atvažiuo[ja], visur padaro vė̃žę: tai karvė nepasibėga, tai bitys išmiršta – gero ji nieko nepadaro Jrb. Devyniasdešimt rublių tokiai biednai žmonai tai didelė vėžė̃ Skr.

◊ kreivomìs vėžėmìs eĩti nedorai gyventi: Stasiukas eĩna kreivum̃s vėžium̃s – geri draugai padarė savo Krš.

iš vėžių̃ išeĩti

1. išdykti: Paaugo ir išė̃[jo] visai iš vėžių̃ Gs. Per gerą gyvenimą žmogus iš vėžių̃ išeĩna Plšk.

2. KII226 imti keistai elgtis, nusikalbėti: Matai, išė̃jo senis iš vėžių̃ Snt. Vienas vieniaip, kitas kiteip išeĩta iš vėžių̃ End.

iš vėžių̃ išvarýti ištvirkinti: Mokslas žmogų iš vėžių išvãro greitai Grd.